Šeima (Pagranduko istorija)

Mano šeimos istorija pilna pakilimų bei nuosmukių. Skaityti tikrai bus daug, tai pradedu nuo mano gimimo istorijos. Trims metams prieš man gimstant šeimoje jau buvo du vaikai vyriausias sūnus bei jaunesnė dukra, mergaitė buvo vardu Mildutė, o berniukas Renaldas. Tuo metu mano šeimoje buvo labai sunkus laikas, prasidėjusi mano brolio paauglystė bei sunki sesės liga, ji buvo tokia mažytė jai buvo tik 3 metai, o jai konstatuotas įgimtas kraujo vėžys, mama kraustosi iš proto,o tėtis pasuko lengviausiu keliu link artimiausio baro. Mama pagalbos ieškojo visur ir rado vieną moterį kuri pasak mano mamos sugebėjo būdama šalia pasiimti visą širdgėlą bei skausmą sau, o mamai bent tam kartui suteikti momentinę ramybę. Žinoma tokiam mažam trapiam žmogeliukui buvo neįmanoma įveikti tokios žiaurios ir negailestingos ligos. Tuo metu mama atrodo visiškai palūžo, brolio paauglystė tapo nebevaldoma, o tėtis retai kada būdavo blaivas. Tokio gyvenimo niekas nenorėjo, todėl tėvai pasiryžo bandyti dar kartą, dėl šio sprendimo esu pati laimingiausia žemėje, kad jie neišsigando ir pabandė. Praėjus trims metams po Mildutės netekties gimiau aš- Ieva, stipri mergina, nors gimiau su vienu nefunkcionuojančiu plaučiu aš nepasidaviau ir per kelias savaites pradėjau savarankiškai kvėpuoti abiem plaučiais. Atrodė viskas turėtų stoti į vietas, aš buvau tiesiog ideali sesės kopija nuotraukose nėjo pasakyti kuri-kuri, bet mano gimimas nepakeitė tų 3 metų gedulo sukurtų padarinių, brolis nusprendė laimės ieškoti užsienyje, kadangi mus skyrė 16 metų skirtumas, man dar nesulaukus metų jis išvyko. Likom mes trys, bet tik mamos gyvenimas pasikeitė, tėtei vis tiek labiau rūpėjo baras. Brolis grįždavo vieną arba du kartus per metus namo, papasakodavo kaip sekasi, apipildavo savo sesutę lauktuvėmis ir vėl išvažiuodavo. Pamenu septinto gimtadienio proga tėtis padovanojo dovaną- išėjo iš namų viską palikęs mums su mama ir neketino grįžti. Dar iki dabar pamenu, kad iki tol namie visada būdavo sūrelių, atrodo menkniekis bet išėjus tėvui dingo ir jie nes mamos atlyginimas nebuvo didelis ir ne visada viskam užtekdavo, bet mes stengėmės ir mums pavykdavo kažką sugalvoti. Einant metams tėvo vietą man atstojo brolis, mūsų santykiai nebuvo tobuli, nors žinau dėl ko- buvau pasiutęs vaikas. Mamai  taip pat padėdavo jos tėvai- mano seneliai, kurie įskiepijo man daug vertybių bei paaiškino gyvenimo prasmę.Tėvo šeima buvo labiau išsilavinusi nei mano mamos todėl jie išsižadėjo manęs ir mano brolio kaip anūkų, buvo skaudu dėl to, bet laikui einant mes su broliu juos prisijaukinome. Tėtis susirado draugę ir pasiimdavo mane kartais savaitgaliams kartu ir aš nesigailiu nes dabar turiu tobulą netikrą sesę, jos nekeisčiau į nieką. Aš šeimoje buvau jauniausia, visi pusbroliai buvo 16 metų ir daugiau vyresni už mane todėl visos giminių šventės buvo man nuobodžios. Turiu dėdę ir tris tetas, 8 pusbrolius bet tai tik skaičiai ir nieko daugiau, na bent taip buvo mano vaikystėje, nes atrodė jog visi tokie suaugę tik aš visada pati mažiausia. Tai nebuvo blogai nes buvau visų mylima, kaip mažasis pagrandukas.