Mėnesiena

Kodėl  dar vis skauda? Skauda iki negaliu... Kiek reikia laiko pamiršti  ? Kiek reikia laiko, kad sugebėtum paleisti? Kodėl tai taip sunku? Kodėl žingsnis į priekį traukia atgal? Kaip? Kodėl? Kiek? Kada? Klausimai kurie kas dieną primena apie save, kuriems atsskymų iki dabar nerandu. Sentimentai, vietos, muzika, daiktai, žmonės, situacijos, maistas, kvapas, viskas, viskas neleidžia pamirsti, tiesiog dar negaliu...Dar neatėjo tas Ruduo, Ruduo kai paleisiu.

Nenoriu tau visko įrodinėti, netiki manimi, netiki, kad galiu pasikeisti, nebenori bandyti dar kartą ir viskas tau atsibodo ? Puikiai tave suprantu. Bet tada prašau paaiškink man kodėl dar laikai mane? Kodėl nepaleidi ? Nenoriu daugiau niekada savo gyvenime jaustis taip, kaip jaučiausi tą rytą, kai pyktis ėmė viršų ir pasakėm daug skaudžių dalykų vienas kitam. Nebenoriu sau leisti ir vėl verkti iki tol kol pradeda skaudėti net bandant įkvėpti oro. Nebenoriu tau leisti ir vėl trypti mano jausmus. Nenoriu telemundo presenta savo gyvenime, noriu ramaus gyvenimo su tavimi.  Jei nebemokame gražiai gyventi, jei tik skaudinam ir kankinam vienas kitą buvimu kartu, jei nebemokame būti laimingi, tai kodėl mes dar taip nežmoniškai įsikibę vienas į kitą ? Nebe maži vaikai esame, išgyvensim kažkaip ir būdami atskirai. Kodėl visada aš turiu stengtis, kodėl visada bloga aš ? Atvirai galiu pasakyti, jaučiuosi trypiama ir kiekvieną kartą sudeginama iki pelenų, žmogaus kuris man atstoja visą pasaulį...

Kaip sužinoti kada jau yra per daug ? Kiek kartų per dieną galiu sau leisti galvoti , kad esu visiškai palūžusi ir po sekundės guosti ir aiškinti sau, kad viskas su manimi gerai, kad nesu aš palūžusi ir trečiąją sekundę aš jau patenkinta savimi. Kaip dažnai turi sau priminti apie tai jog viskam yra tinkamas laikas? Kad viskas mūsų gyvenime nevyksta be priežasties! Atrodo jog šio gyvenimo etapo pagrindinė užduotis išmokyti mane elementarių dalykų apie gyvenimą bei pagaliau padėti pilnai suprasti pačiai save. Tikriausiai mes merginos  visos pasakytume, kad yra buvę akimirka jog norim ir saldžiai ir sūriai, švelniai ir aštriai vienu metu, tai aš šiuo metu viską savo gyvenime išgyvenu kraštutinumais. Arba man to reikia arba ne, arba balta arba juoda, myli- nekenčia, susitaikau arba planuoju keršto planus, nors galiausiai dienos gale jaučiuosi pakankamai save nukamavus, jog nuleidžiu rankas ir viską palieku kitai dienai, manau giliai savyje tikiuosi, kad tikrai kažkada išauš diena kai t...

Siūlau ne gyventi, o žaisti gyvenimu. Juoktis iš tų, kurie kažkada juokėsi iš Tavęs. Išmokti išeiti iš kitų gyvenimo ir užtrenkti po savęs duris. Rizikuoti prarasti viską, dėl akimirkos triumfo, kuris suteiks teisę sušukti: aš laiminga. -I.C.

Mano šeimos istorija pilna pakilimų bei nuosmukių. Skaityti tikrai bus daug, tai pradedu nuo mano gimimo istorijos. Trims metams prieš man gimstant šeimoje jau buvo du vaikai vyriausias sūnus bei jaunesnė dukra, mergaitė buvo vardu Mildutė, o berniukas Renaldas. Tuo metu mano šeimoje buvo labai sunkus laikas, prasidėjusi mano brolio paauglystė bei sunki sesės liga, ji buvo tokia mažytė jai buvo tik 3 metai, o jai konstatuotas įgimtas kraujo vėžys, mama kraustosi iš proto,o tėtis pasuko lengviausiu keliu link artimiausio baro. Mama pagalbos ieškojo visur ir rado vieną moterį kuri pasak mano mamos sugebėjo būdama šalia pasiimti visą širdgėlą bei skausmą sau, o mamai bent tam kartui suteikti momentinę ramybę. Žinoma tokiam mažam trapiam žmogeliukui buvo neįmanoma įveikti tokios žiaurios ir negailestingos ligos. Tuo metu mama atrodo visiškai palūžo, brolio paauglystė tapo nebevaldoma, o tėtis retai kada būdavo blaivas. Tokio gyvenimo niekas nenorėjo, todėl tėvai pasiryžo bandyti dar k...

Labas, noriu papasakoti savo gyvenimo nuotrupas, paauglystės šėliones, nepamirštamas akimirkas praleistas su šeima bei draugais, pirmąsias simpatijas bei meiles, nuoskaudas, nusivylimus, gyvenimo iššūkius bei išbandymus, netektis bei atradimus. Nors esu eilinė mergina iš paprastos mažo miestelio šeimos, kur vien tik šeimos istorija nėra nuostabiausia pasaka jaučiu, kad mano gyvenimo istorija nėra eilinė ir vien tik dienoraščio lapuose nenoriu jos palikti, todėl dalinuosi viskuo su jumis. Istorijose vardai tikrai bus pakeisti, bet istorijos, įvykiai bei jausmai tikri ir mano pačios išgyventi. Smagaus skaitymo <3