Nenoriu tau visko įrodinėti, netiki manimi, netiki, kad galiu pasikeisti, nebenori bandyti dar kartą ir viskas tau atsibodo ? Puikiai tave suprantu. Bet tada prašau paaiškink man kodėl dar laikai mane? Kodėl nepaleidi ? Nenoriu daugiau niekada savo gyvenime jaustis taip, kaip jaučiausi tą rytą, kai pyktis ėmė viršų ir pasakėm daug skaudžių dalykų vienas kitam. Nebenoriu sau leisti ir vėl verkti iki tol kol pradeda skaudėti net bandant įkvėpti oro. Nebenoriu tau leisti ir vėl trypti mano jausmus. Nenoriu telemundo presenta savo gyvenime, noriu ramaus gyvenimo su tavimi. Jei nebemokame gražiai gyventi, jei tik skaudinam ir kankinam vienas kitą buvimu kartu, jei nebemokame būti laimingi, tai kodėl mes dar taip nežmoniškai įsikibę vienas į kitą ? Nebe maži vaikai esame, išgyvensim kažkaip ir būdami atskirai. Kodėl visada aš turiu stengtis, kodėl visada bloga aš ? Atvirai galiu pasakyti, jaučiuosi trypiama ir kiekvieną kartą sudeginama iki pelenų, žmogaus kuris man atstoja visą pasaulį...
